Jie paslaptingi, jie vieni seniausių Žemės gyventojų ir juos mažiausiai palietė evoliucija. Jie „užmiega žiemos miegu“ taip pat, kaip ir meškos ar barsukai. Jų išlikimas gamtoje yra itin komplikuotas, todėl šie ropliai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą ir juos saugo šalies bei Europos Sąjungos įstatymai. Šie ropliai – tai Lietuvoje gyvenantys baliniai vėžliai.

Tokie egzotiški gyvūnai, kaip baliniai vėžliai, dar kitaip dzūkų vadinami „geležinėmis varlėmis“ gyvena ir Lietuvoje. Tačiau šie ilgiausiai Žemėje gyvenantys ropliai Lietuvoje yra arti išnykimo ribos. Balinių vėžlių populiacijos atkūrimo projekto vadovė Dalia Bastytė renginio metu įvardijo pagrindines vėžlių nykimo priežastis. Kaip teigė ekspertė, balinių vėžlių populiacija Lietuvoje ženkliai sumažėjo, kuomet apie 1960 metus prasidėjo melioracija ir buvo sunaikinta didžioji dalis balinių vėžlių buveinių. Šiomis dienomis vėžliukams trūksta tinkamų buveinių ir vandens telkinių. Gamtoje didžiąją dalį vėžlių padėtų kiaušinių suėda lapės ar kiti plėšrūnai, o nuo vėžliuko išskilimo iki brandos išgyvena tik 1% balinių vėžlių. Be to vėžliai deda kiaušinius saulėtose vietose, neretai ant žvyrkelių, kur jų kiaušinius sutraiško važiuojančios mašinos. Natūralios vėžlių populiacijos išliko mažiausiai melioracijos pažeistose vietose Pietų Lietuvoje: Lazdijų ir Varėnos rajonuose, Merkinėje. Dzūkija yra vienintelis Lietuvos regionas, kuriame gyvena šie ypatingi ropliai, todėl dzūkai „geležines varles“ laiko didele vertybe. Senieji šio regiono gyventojai pasakoja įdomias istorijas, stebi ir saugo balinius vėžlius. Natūraliomis sąlygomis Lietuvos gamtoje iš viso gyvena tik apie 500 balinių vėžlių. Lyginant su kitais gyvūnais, vėžliai gyvena ilgiausiai – apie 100 metų.

Siekiant apsaugoti balinius vėžlius nuo išnykimo, Lietuvos zoologijos sodas jau trečius metus iš eilės dalyvauja balinių vėžliukų populiacijos atkūrimo projekte. Vėžliukų populiacijos gausinimas yra vykdomas inkubuojant iš netinkamose vietose (kaimo keliukų ir žvyrkelių) padėtų dėčių surinkus kiaušinius. Jaunikliai auginami iki trejų metų amžiaus ir po adaptacijos išleidžiami į natūralią gamtą tose vietose arba netoli tų vietų, kur buvo sudėti kiaušiniai, kad pagausintų mažas arba išnykusias natūralias vėžlių populiacijas. Per tris projekto metus į Lietuvos zoologijos sodą, buvo pristatyta 173 kiaušiniai iš kurių išsirito 145 jaunikliai. Iš viso sode išgyveno ir sparčiai auga 134 balinių vėžliukų. Zoologijos sodo specialistai tikisi, kad kitais metais į laisvę paleidus dalį šių vėžlių,  apie 12% jų turėtų išgyventi ir išlikti natūralioje gamtoje.

Auginant vėžliukus zoologijos sodo sąlygomis ir turint tikslą juos paruošti gyvenimui gamtoje, būtina bandyti imituoti jų natūralius gyvenimo biologinius ciklus, būdingus Lietuvos sąlygomis. Todėl lapkričio mėnesį balinių vėžlių jaunikliai pradedami ruošti žiemos įmygiui palaipsniui žeminant aplinkos temperatūrą ir trumpinant šviesųjį paros laikotarpį. Sumažėjus aplinkos temperatūrai mažėja ir vėžliukų apetitas. Sumažinus aplinkos temperatūrą vėžliukai nustoja visai maitintis ir užmiega žiemos miegui. Šis laikotarpis vadinamas hibernacija ir yra labai svarbus lietuviškiems baliniams vėžliukams, nes tik tokio prisitaikymo dėka jie sugeba išgyventi mūsų žiemas. Kovo-balandžio mėnesį temperatūra palaipsniui pradedama kelti ir vėžliukai perkeliami į laboratoriją tolesniam auginimui.

Sėkmingam balinių vėžlių populiacijos atkūrimui Lietuvoje, reikia atvirų medžiais neapaugusių ir gerai saulės apšviestų kūdrų. Kuo mažesnės pašalinio žmogaus intervencijos į šių vėžlių gyvenimo natūralioje gamtoje procesus. Svarbu paminėti ir tai, kad kiekvienas žmogus turėtų išmokti tausoti jį supančią aplinką taip, kad šalia žmogaus išliktų ir pačios įvairiausios gyvybės formos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Ukrainos veterinarijos tarnyba pranešė apie nustatytą afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkį Odesos regione, Kamyano kaime.

Ukrainos kompetentinga institucija gavo pranešimą apie dviejuose smulkiose kiaulių laikymo vietose rastus nugaišusius paršiukus ir paršavedę (iš viso šiuose ūkiuose buvo laikomos 4 paršavedės ir 30 paršiukų). Ištyrus kritusių gyvulių mėginius, patvirtintas AKM virusas.

Ūkiuose atlikti valymo ir dezinfekavimo darbai, visos laikytos kiaulės sunaikintos. Aplinkui ligos židinį nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos. Kamyano kaime kitų ūkininkų laikomos 630 kiaulių bus nuolat tikrinamos.

Šių metų spalio mėnesį AKM protrūkiai Ukrainoje buvo užregistruoti Poltavos srityje (spalio 21 d.) ir  Mykolajive (spalio 27d.).

"Pastarieji AKM atvejai Ukrainoje tik patvirtina, kaip sunku prognozuoti viruso plitimą. Naujausias AKM židinys Odesos rajone nuo židinio Poltavoje nutolęs net 450 km, o nuo židinio Mykolajive - apie 160 km. Labai svarbu ir tai, kad virusas visiškai priartėjo prie Moldovos sienos - naujausias židinys nuo jos nutolęs vos per 60 kilometrų", - situaciją Ukrainoje komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus l. e. vedėjas Paulius Bušauskas.

Šią savaitę (spalio 9-16 d.) užregistruoti 4 afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai laukinėje faunoje.

AKM diagnozė patvirtinta 4 šernams, sumedžiotiems Kupiškio, Rokiškio, Trakų ir Anykščių rajonų savivaldybėse.

Šios vietovės laikomos užkrėstomis teritorijomis. Jose vykdoma intensyvi stebėsenos programa – kiekvieną savaitę vietovės apžiūrimos, siekiant surasti, surinkti ir sunaikinti nugaišusius šernus.

Gyventojai pastebėję šerno gaišeną, jos jokiu būdu negali liesti. Reikia nedelsiant informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403 arba kreiptis į VMVT teritorinį padalinį.

Šiemet Lietuvoje jau užregistruota 13 AKM protrūkių kiaulininkystės ūkiuose (11 Trakų r. savivaldybėje bei po vieną Jonavos ir Kupiškio r. savivaldybėse). Tad žmonės, turintys kiaulininkystės ūkius, privalo laikytis biologinės saugos reikalavimų – nešerti kiaulių termiškai neapdorotais pašarais, riboti pašalinių asmenų apsilankymus ūkiuose, prie kiekvieno įėjimo į tvartą ir pagalbines patalpas įrengti dezinfekcinius kilimėlius, pakratams nenaudoti einamųjų metų derliaus šiaudų.

2015 metų spalio 09 dieną LSMU Veterinarijos akademijoje vyko LVGA 44-asis ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas.

Vyko farmacinių įmonių paroda.

Suvažiavimo rėmėjais buvo  UAB „Virbac“, UAB „Ruvera“, UAB „KRKA Lietuva“ ir VšĮ „Terra Publica“.

Suvažiavimą pagerbė  svečiai: VMVT direktorius dr. J. Milius, LSMU VA kancleris prof. H. Žilinskas, Latvijos veterinarijos asociacijos prezidentė M. Viduža, VFA prezidentas J. Jablonskas, LSGVGA prezidentas dr. S. Laurusevičius, LSMU VA Veterinarijos fakulteto dekanė prof. V. Riškevičienė, NMVRVI direktorius dr. G. Pridotkas ir kiti.

Prof. A. Matusevičius pristatė naujai išleistą farmakologijos knygos tomą. Suvažiavime dalyvavo 121 delegatas (viso buvo išrinkta 155 delegatai). Pirmininkauti išrinkta LVGA Maisto kontrolės sekcijos valdybos pirmininkė prof. G. Januškevičienė, sekretoriauti-LSMU VA mokslo darbuotoja N. Sutkevičienė. Suvažiavimas išklausė ir patvirtino LVGA prezidento prof. V. Bižoko , Revizijos komisijos pirmininko H. Medvecko ir etikos komisijos pirmininko V. Plioplio metines ataskaitas. Išrinkta balsų skaičiavimo komisija. Išklausytos kandidatų į LVGA prezidentus prof. V. Bižoko ir dr. S. Japerto rinkiminės programos. Vyko du rinkimų turai. Antrajame rinkimų ture LVGA prezidentu ketverių metų laikotarpiui išrinktas prof. V. Bižokas. Viceprezidentu išrinktas P. Tamašauskas.

Į Revizijos komisiją išrinkti: H. Medveckas, V. Gailius ir V. Kupstas. Į Etikos komisiją išrinkti: P. Dailidė, A. Kymontas ir T. Cicėnas. LVGA Valdybos nariais patvirtinti: V. Bižokas, P. Tamašauskas, S. Japertas, K. Patašius, G. Januškevičienė, J. Jablonskas ir S. Laurusevičius. Suvažiavime aktualią informaciją pateikė VMVT direktorius dr, J. Milius, Žemės ūkio ministerijos atstovė V. Juralavičiūtė  bei UAB „Innoera“ atstovai. Metinis nario mokestis patvirtintas 30,0 eurų. Suvažiavimo dalyviams koncertavo Renata ir Deividas Norvilai. LVGA informacija.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Žaizdrių kaime (Trakų r.) nustatytas dar vienas ūkis, į kurį pateko afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas. Jame savo reikmėms buvo auginta tik viena kiaulė.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistams patvirtinus AKM diagnozę nugaišusiai kiaulei, ūkyje atlikta dezinfekcija, užsikrėtusi kiaulė sunaikinta. Aplink ligos židinį 3 km ir 10 km spinduliu nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos.

Pradėjus epizootinį tyrimą, specialistai priėjo išvados, kad pagrindine užkrato priežastimi galėjo būti pašarai, nes kiaulė buvo šeriama maisto, taip pat ir miško grybų atliekomis.

Trakų rajonas priskiriamas AKM užkrėstai teritorijai, joje nuo metų pradžios užfiksuota 11 AKM židinių kiaulių ūkiuose, todėl į šią zoną patenkančios kiaulių laikymo vietos yra nuolat tikrinamos veterinarijos gydytojų, imami gyvulių kraujo mėginiai, atliekami klinikiniai tyrimai.

Trakų rajone vykdomas priverstinis kiaulių skerdimas dėl prieš tai nustatytų AKM protrūkių. Šio rajono gyventojai privalo iki 2015 m. spalio 15 d. paskersti laikomas kiaules. VMVT inspektoriai griežtai kontroliuos, ar gyventojai įgyvendino šį reikalavimą.